Bymimi i Gjithėsisė
Nė vitet '20 u vendosėn nė Kaliforni pajisjet e para moderne pėr tė vėzhguar kozmosin. Nė atė kohė mendohej se Gjithėsia ishte e palėvizshme dhe e qėndrueshme. Kėshtu mendonte edhe Einstein (Ajnshtajni), i cili nė ekuacionet me tė cilat pėrshkruante kozmosin vendosi njė konstante, Lambda, qė frenonte Gjithėsinė. Por Edwin Hubble tregoi se galaksitė po largohen prej nesh, pra Bota po byhemet. Kėshtu po tė lexojmė mbrapsh historinė e Gjithėsisė do tė arrijmė nė njė pikė fillestare tė kohės dhe tė hapėsirės.
Nė kėtė mėnyrė lindi idea e njė Shpėrthimi Zanafillės (Bumi i Madh) fuqia e tė cilit hallakat gjėrat por kjo gjė frenohet pėrmes forcave tėrheqėse ndėr materiet, qė njihen si forcė e rėndesės. Por kjo nuk mund tė ishte krejt e vėrtetė pasi sipas llogarive tė bėra forcat e rėndesės do t“i kishin pėrplasur yjet njėri me tjetrin duke penguar kėshtu edhe vetė qenien e jetės.
Njė teori e njohur si Teoria e Inflacionit tregon se Shpėrthimi Zanafillės e bėri Hapėsirėn tė lėvizė me shpejtėsi mė tė madhe se tė dritės.
Sipas Teorisė sė Relativitetit tė Einstein-it asnjė masė nuk mund tė ecė me shpejtėsi sa tė dritės apo mė tė madhe se tė saj, por kjo nuk vlen pėr Hapėsirėn.
Vetėm, kur vlerat e marra ishin kombinuar nė atė mėnyrė qė gjėrat shkonin me njėra-tjetrėn u krye edhe frenimi.
Mendohet se mos ndoshta ajo qė e mban tė mbledhur Gjithėsinė ėshtė prania nė thellėsi tė hapėsirės tė njė materie tė errėt dhe tė padukshme, tepėr domethėnėse, tė njė natyre tė panjohur mė parė. Sepse prania e ēdo lloji tė njohur materie do tė sillte parregullsi qė do tė viheshin re, pėr shembull qė galaksitė spirale tė rrotulloheshin ndryshe nga ē“rrotullohen.
Pra me fjalė tė tjera ligjet e Teorisė sė Inflacionit kanė bėrė tė mundur frenimin e shpejtėsisė tepėr tė madhe me tė cilėn po lėvizte Hapėsira, ndėrsa materia e padukshme nepėrmjet forcės sė saj tepėr tė madhe tė rėndesės po e mban tė mbledhur Gjithėsinė.
Por hallkat nuk kanė fund:
Ylli i quajtur Supernova Typ 2 jep njė shkėlqim tė ngjashėm nė ēdo vend tė Gjithėsisė. Duke parė me teleskopin Hubble disa yje Supernova Typ 2 dhe duke i krahasuar me njėri-tjetrin doli se Gjithėsia po bymehet, dhe bymimi po ngjet me 20% mė tepėr nga ē“ishte menduar. Mė sė shumti Gjithėsia po zgjerohet nė caqet e saja.
Kjo i ka bėrė studiuesit tė mendojnė se pėrtej Gjithėsisė duhet tė ketė njė forcė kundėr-rėndese (antigravitacionale) e cila i kundėrvihet forcės sė rėndesės.
Nėse Gjithėsia do tė vazhdojė tė bymehet pafundėsisht me kėtė shpejtėsi, atėherė galaksia jonė do tė largohet nga galaksia mė e afėrt, dhe largėsia pėr tek ylli mė i afėrt do tė rritet gjithnjė e mė tepėr. Nga qielli i natės do tė zhduken yjet. Do tė jetė terr i madh, edhe nė hapėsirė. Yjet do tė shuhen dhe yje tė tjera nuk do tė lindin mė. Do tė jetė tepėr ftohtė dhe do tė arrihet njė pikė ku Gjithėsia do tė ngrijė, gjė qė do tė ndodhė dikur mbas 10 nė fuqi tė 98 vjetėsh.
Por Sistemi ynė planetar do tė jetė shkatėrruar qė pas 5 miljardė vjetėsh kur Dielli ynė do tė jetė shuar.