Vullkanet aktivė
Etna ėshtė
vullkani mė i madh aktiv nė
Europė, i cili gjendet nė
Siēili.
Gjatė qindvjeēarėve gurėt vullkanikė kanė formuar malin vullkanik 3 300 metra tė lartė tė Etnės. Krahėt e kėtij vullkani zgjaten deri nė det.
Siēilianėt kanė mėsuar si tė jetojnė sė bashku me vullkanin. Toka e vullkanit ėshtė tepėr pjellore, korrjet janė tė mbara. Por njerėzve u duhet tė marrin parasysh vjelljet shkretuese tė vullkanit. Nė vitin 1669 u shkatėrrua prej rrymės sė
llavės krejt qyteti Catania sė bashku me dhjetė katunde. Edhe gjatė shekullit tė 20-tė pati shumė vjellje, e fundit prej tė cilave ishte nė vitin 1991.
Vullkane aktive Sot nė botė ka rreth 550 vullkane aktive. Rreth 60 prej kėtyre "fuēive baroti" shpėrthejnė nė njė vit duke shkaktuar vdekje dhe shkretėtime. Mė tepėr se 500 milionė njerėz jetojnė pėrqark kėtyre vullkaneve. Prandaj ėshtė e rėndėsishme pėr dijetarėt tė dinė mė tepėr mbi atė qė ka tė bėjė me shpėrthimin e vullkaneve.
Njohėsit e vullkaneve flasin mbi vjellje nė formėn e derdhjes dhe tė shpėrthimit. Ėshtė pėrbėrja kimike e
magmės ajo qė vendos nėse njė vullkan ėshtė shpėrthyes apo jo.
Nėse nė magmė janė ēliruar vetėm pak gaze atėherė vullkani nis tė derdhet jashtė. Kjo ėshtė vjellje nė formėn e derdhjes.
Nėse sasia e gazit tė ēliruar nė magmė ėshtė e lartė atėherė vullkani ėshtė shpėrthyes. Hi dhe copa guri villen me kilometra lart nė atmosferė. Maja e vullkanit mund tė shpėrthejė poashtu si tapa e shishes sė verės sė trazuar. Njė shi hiri bjen mbi tokė. Pėrqark kėtyre vullkaneve mund tė formoheshin tä ashtyquajturat rryma piroklastike, tė cilat janė orteqe tė zjarrta dhe vdekjeprurėse qė vėrshojnė me shpejtėsi prej disa qindra kilometrash nė orė.
Vėzhgimet e vullkaneve Njeriu ėshtė krejt i pafuqishėm pėrballė forcave tė dhunshme tė vjelljeve vullkanike. Prandaj ėshtė e rėndėsishme tė dihet qė mė pėrpara nėse njė vjellje e tillė do tė gjejė vend. Kėshtu vullkanologėt regjistrojnė me anėn e matėsve sizmikė tėrmetet e vogla qė shkaktohen prej rritjes sė magmės. Pamjet satelitore na tregojnė nėse forma e vullkanit ndryshon - qė ėshtė njė tregues tjetėr mbi njė vjellje tė mundshme.
Nėse vullkani nis tė vjellė jashtė, ajo qė mbetet ėshtė bllokimi i hyrjes pėr tek zonat e rrezikshme. Nė rastin e vullkaneve tė vegjėl ėshtė i mundur edhe ndryshimi i drejtimit tė llavės nėpėrmjet hapjes sė kanaleve apo shpėrthimeve.